top of page
Ieškoti
  • Writer's pictureAgne Raubaite

Ar aplinkosauga "apsimoka"? - Žaliojo stalo diskusijai sukvietėme jaunuosius tvarumo lyderius, entuziastus, švietėjus, verslininkus ir jaunimo darbuotojus



"Esame ta karta, kuri mato klimato pokyčius, ir ta karta, kuri dar gali kažką pakeisti, mūsų bendraamžiai tikrai daugiau dėmesio skiria ekologijai, tvarumui, mes daug daugiau žinome apie perdirbimą, nei mūsų tėvai ar seneliai, mes esam atsakingi už tai, kad jiems padėtume išmokti. Esam gerai susipažinę su plastiko perdirbimo procesu, dalyvavome Erasmus+ projekte Švedijoje, kur iš arti stebėjome, kaip turi būti perdirbamas plastikas, kad jį būtų galima panaudoti pakartotinai" - sako Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokiniai, dalyvavę pirmojoje apskrito stalo diskusijoje įgyvendinant projektą "ECO4ECO", kurią organizavo Asociacija Socialinis hubas su bičiuliais iš OPEN - atvira jaunimo erdvė.


O mes ir mūsų partneriai, klausydami šių jaunų žmonių, supratome, kad judame teisinga kryptimi ir ECO-lyderiai jau gyvena tarp mūsų.


DIDŽIAUSIOS PROBLEMOS PASAULYJE


Europos Komisijos finansuojama visos Europos kampanija #ClimateOfChange siekiama įtraukti jaunus europiečius į klimato kaitos problemų sprendimo procesą. Prisidėdama prie www.climateofchange.info kampanijos, "Ipsos" atliko jaunų žmonių (nuo 15 iki 35 metų) apklausą 23 Europos šalyse.

.

Jaunieji europiečiai klimato kaitą ir aplinkos būklės blogėjimą 2020-aisiais laikė svarbiausiomis problemomis. Beveik pusė (46 proc.) jaunųjų europiečių manė, kad klimato kaita yra viena iš rimčiausių pasaulio problemų, todėl ji užėmė pirmąją vietą tarp išvardytų problemų net ir COVID-19 pandemijos metu. Antroje vietoje yra "aplinkos būklės blogėjimas, įskaitant, pavyzdžiui, oro taršą, miškų kirtimą ir gyvūnų rūšių nykimą" (44 proc.).


Tokį patį klausimą uždavėmė ir savo diskusijos dalyviams. Daugelis atsakiusiųjų pažymėjo karą ir ginkluotus susirėmimus kaip didžiausią problemą, antroje vietoje rikiuojasi skurdas ir badas, o klimato kaita, dalyvių nuomone, įsitaiso trečioje vietoje pagal svarbą pasaulyje.




 NERIMAS DĖL KLIMATO KAITOS - NAUJA PANDEMIJA?


Kartu su diskusijos dalyviais aptarėme, kiek gi jaučiamas nerimas dėl klimato kaitos jaunų žmonių tarpe, kiek kiekvienas dalyvis išgyvena baimę dėl to, koks pasaulis bus ateityje. Interaktyvioje apklausoje klausėmė, kiek kiekvienam svarbios ir aktualios klimato kaitos problemos. Džiugu matyti, kad didžioji dalis diskusijoje dalyvavusiųjų iš tiesų mąsto apie klimato kaitą, daugiau nei pusė - jaudinasi dėl besikeičiančio klimato.




Mūsų projekto "Ekologiškų bendruomenių ekologiški lyderiai (ECO4ECO)" tikslas - šį nerimą paversti paskata veikti ir skatinti aplinkinius ir savo bendruomenės narius gyvenimo būdo ir mąstymo pokyčiams. Mūsų užduotis - suteikti įrankius iniciatyviems jaunuoliams bei su jais dirbantiems specialistams būti pokyčių iniciatoriais savo bendruomenėse.


SĖKMĖS ISTORIJOS - GERIAUSIAS ĮKVĖPIMO ŠALTINIS


Neabejojame, kad geriausia semtis idėjų ir įkvėpimo iš sėkmingai savo veiklą tvarumo srityje vykdančių ekologijos entuziastų. Diskusijoję dalyvavę socialiniai verslai VšĮ Dirbinyčia ir VšĮ Buk su manimi papasakojo apie savo veiklą - tekstilės perdirbimą, sėkmingai veikiančią atiduotuvę Mažeikiuose, populiarėjantį panaudotų ir perdirbtų daiktų pirkimą, "zero waste" (gyvenimo be atliekų) judėjimą. Miglė Plukienė, Gėlių namai "Plukė" vadovė ir savininkė, pasidalijo gerąja patirtimi kaip verslas gali būti draugiškas gamtai ir aplinkai, savo gėlių salone taikomus žiedinės ekonomikos principus, bendradarbiaujant su Šiaulių regione veikiančiu laikraščiu "Etaplius" ir vietos gėlių augintojais. Miglė pakvietė jaunus žmones dalyvauti edukacijose, prisijungti prie tvarumo skatinimo mieste - atnešti dovanų maišelius, dėžutes, kad jie būtų pakartotinai panaudojami.





ŽIEDINĖS EKONOMIKOS PRINCIPAI PERDUODAMI IŠ KARTOS Į KARTĄ


Diskusijos dalyviai paneigė mitą, kad vyresnio amžiaus šiauliečiai nesidomi ekologija, nieko nežino apie tvarų gyvenimo būdą. VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI atstovė Ieva Rodė pristatė sėkmingą praėjusių metų iniciatyvą - projektą "Aš taip pat esu ECO" bei savo, kaip jauno žmogaus, patirtį dalijantis tvarumo idėjomis su senjorais. Kartu su Šiaulių Trečiojo amžiaus universiteto studentais, Ieva lankėsi įvairiose įstaigose, veikiančiose aplinkosaugos srityje - šiukšlių rūšiavimo, perdirbimo, vandentvarkos centruose, organizavo edukacijas senjorams apie popieriaus, žvakių perdirbimą ir pakartotinį panaudojimą ir teigia galinti drąsiai patikinti, kad vyresnio amžiaus žmonės tikrai domisi ekologija, rūšiuoja, nori gyventi tvariau ir jiems rūpi, kokiame pasaulyje gyvens jų vaikai ir vaikaičiai. Diskusijoje dalyvavę socialinės reabilitacijos neįgaliesiems bendruomenėje atstovai iš VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuro pristatė eko-dirbtuvių veiklas, kuriose žmonės su intelektine ir/ar psichosocialine negalia randa ryšį su bendruomene, įgija darbinių įgūdžių, gerina emocinę savijautą.





TARPTAUTINĖS PATIRTIES PASIDALINIMAS


Diskusijoje aktyviai dalyvavo ir projekto partneriai - Incubator Srece iš Kroatijos, Volunteer Hub iš Sakartvelo, Valo Valmennus iš Suomijos ir i4ea iš Graikijos. Partneriai ne tik papasakojo apie savo veiklą, bet ir pasidalino geriausiomis praktikomis iš savo šalių, detaliai apibūdino tvarumo ekspertų vaidmenį organizacijose, nuomonės formuotojų (influencerių) įtaką bendruomenėms.


Ši diskusija buvo dalis pirmojo projekto "ECO4ECO" partnerių susitikimo Lietuvoje, kuri sėkmingai apibendrino projekto tikslus, siekiamus rezultatus, jaunų žmonių vaidmenį projekte. Tokios diskusijos partnerių susitikimų metu vyks visose partnerių šalyse, o mes nekantraujame išgirsti, kaip tvarumo lyderystė plėtojama kitose šalyse, dalintis gerąja savo patirtimi ir, pasitelkiant laikraščių teatrą, skatinti kuo daugiau jaunų žmonių įžvelgti tvaraus gyvenimo būdo svarbą šiuolaikiniame pasaulyje.


Asociacijos Socialinis hubas komanda dėkoja kiekvienam prisidėjusiam prie šios diskusijos, jos dalyviams, skyrusiems savo laiką, ir, svarbiausia, mūsų bendruomenės jauniesiems lyderiams, be kurių ši diskusija nebūtų tokia sėkminga.


Projektas ECO-leaders for ECO-friendly communities (Projekto nr.: 2023-1-LT02-KA220-YOU-000159430) finansuojamas iš Erasmus+ programos lėšų.



Šis kūrinys atspindi tik autoriaus nuomonę, todėl Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija negali būti laikomos atsakingomis už jame pateiktą informaciją.

168 peržiūros0 komentarų

Naujausi įrašai

Rodyti viską

Comments


bottom of page